Vakcinacijos istorija

Vakcinacijos ištakos

Vakcinos naudojamos jau daugiau kaip 200 metų. Pirmoji vakcina, skirta apsisaugoti nuo raupų – ligos, nuo kurios mirdavo iki pusės užsikrėtusiųjų ir nuo kurios smarkiai nukentėjo visa žmonijos civilizacija – buvo sukurta 1796 m. 

Prieš sukuriant vakciną, žmonės bandydavo apsisaugoti taikydami vadinamąją variolacijos procedūrą, kai po oda įterpiamas nedidelis kiekis virusų (iš raupais užsikrėtusių sveikstančių pacientų šašų išskyrų). Variolacijos procedūra Europoje paplito iš Azijos ir Afrikos, kur ji buvo taikoma šimtus metų, tačiau keldavo pavojų žmogų užkrėsti liga, nuo kurios jis turėjo būti apsaugotas. Saugesnės ir veiksmingesnės vakcinos sukūrimas žmones leido apsaugoti nuo raupų, nekeliant grėsmės susirgti šia liga.

Vakcinai nuo raupų buvo naudojamos karvės raupų – už raupus daug mažiau pavojingos ligos – šašų išskyros. Taip pavyko žmones apsaugoti nuo šios ligos nekeliant grėsmės susirgti. Vakcina nuo raupų buvo gyva susilpninta vakcina, kurioje žmonėms imunizuoti buvo naudojama silpnesnė ligą sukeliančio mikrobo (viruso) forma.

XX amžiuje, pradėjus vykdyti pasaulinę vakcinacijos kampaniją, 1980 m. raupai buvo galutinai išnaikinti. Plataus masto vakcinacija leido pasiekti, kad liga, vien per XX a. pražudžiusią šimtus milijonų žmonių, nebekeltų pavojaus žmonių sveikatai – jos užkrato pasaulyje nebeliko. Paskutinis žmogaus susirgimas šia liga nustatytas 1978 m. Raupai yra pirmoji ir vienintelė išnaikinta žmonių liga. 

Atradimų amžius

Sukūrus vakciną nuo raupų, mokslininkai ėmė ieškoti galimybių vakcinuojant apsisaugoti ir nuo kitų ligų. Per ateinančius šimtą metų pritaikę panašų metodą, koks buvo naudojamas vakcinai nuo raupų kurti, mokslininkai sugebėjo užkirsti kelią susirgimui pasiutlige. Mokslininkai taip pat sėkmingai išskyrė difteriją sukeliančių bakterijų padermę – tai labai svarbus žingsnis kuriant vakciną nuo šios ligos. 

XIX a. pabaigoje mokslininkai nustatė, kad laboratorijoje karščiu ar cheminėmis medžiagomis sunaikintos bakterijos vis tiek sukelia imuninės sistemos reakciją. 1896 m. buvo sukurtos pirmosios inaktyvintos vakcinos, apsaugojusios nuo vidurių šiltinės ir choleros bakterijų sukeliamos infekcijos. 

Vakcinacija dabartiniais laikais

Manoma, kad 1918 m. kilusi ispaniškojo gripo pandemija visame pasaulyje nusinešė iki 50 mln. žmonių gyvybių. Siekiant sukurti vakciną nuo gripo, pandemijos metu buvo atlikta daug mokslinių tyrimų. Tačiau kadangi trūko žinių apie šią ligą (ilgą laiką buvo manoma, kad ją sukelia bakterijos), pirmoji vakcina nuo gripo buvo patvirtinta tik 1945 m.  Vakcinoje sėkmingai panaudoti inaktyvinti gripo virusai, kurie išmokė organizmą kovoti su ligos virusu. Nors ankstesnės inaktyvintos vakcinos buvo skirtos kovoti su bakterijoms, vakcina nuo gripo buvo pirmoji inaktyvinta vakcina, apsaugojusi nuo virusų. Nuo to laiko atnaujinta gripo vakcina, padedanti apsaugoti bendruomenes nuo šios ligos, gaminama kasmet. 

XX a. trečiajame dešimtmetyje mokslininkai nustatė, kad vakcinas papildžius tam tikromis medžiagomis galima saugiai sustiprinti organizmo imuninę reakciją. Adjuvantų atradimas buvo ženklus proveržis, o 1932 m. pasirodžiusi pirmoji vakcina nuo kokliušo buvo sustiprinta aliuminio druskomis. Kai kuriose šiuolaikinėse vakcinose aliuminio druskos vis dar naudojamos kaip adjuvantai.

Pasiekimai, leidę sėkmingai sukurti vakciną nuo gripo, mokslininkams taip pat padėjo išrasti vakciną nuo poliomielito – ligos, nuo kurios, kaip manoma, Europoje mirė daugiau kaip 2 mln. žmonių ir milijonai tapo neįgaliais. Vakcinos pagalba Europoje poliomielitas buvo išnaikintas. Masinė vakcinacija šia inaktyvuota vakcina pradėta 1954 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Siekiant apsaugoti vaikus, šiandien vakcina nuo poliomielito įtraukta į vaikų skiepijimo tvarkaraščius visoje Europoje ir pasaulyje. Po visuotinių skiepijimo kampanijų 2002 m. buvo paskelbta, kad Europos regione susirgimų poliomielitu nebeliko. 

1963 m. sukurta vakcina nuo tymų – dar vienos ligos, tapusia svarbia mirties ir nuolatinio neįgalumo priežastimi Europoje. Nuo tada visoje Europoje ir pasaulyje vakciną įtraukus į nacionalinius skiepijimo tvarkaraščius, susirgimų tymais skaičius gerokai sumažėjo, o ligos padariniai sumenko. Tačiau ligos protrūkių vis dar pasitaiko, tad akivaizdu, kad tęsti vakcinaciją būtina. 

Gilesnės žinios

Antroje XX a. pusėje, kai žinios apie imuninę sistemą, ligas ir genetiką pagilėjo, mokslininkai rado naujų būdų apsisaugoti nuo ligų. XX a. septintajame dešimtmetyje mokslininkai atrado baltymą, padedančiam hepatito B virusui sukelti šią ligą. Pasinaudoję šiuo atradimu, 1981 m. jie sukūrė pirmą nuo viruso apsaugančią baltyminę vakciną, kurioje panaudota nedidelė viruso dalis moko organizmą kovoti su liga.
1972 m. laboratorijoje pirmą kartą sėkmingai pademonstruotas virusinių vektorių vakcinų veikimas, tačiau šios rūšies vakcinas žmonėms leista skirti tik beveik po 50 metų, siekiant apsisaugoti nuo Ebolos viruso.  

XX a. septintajame dešimtmetyje pirmą kartą aptikta iRNR (informacinė ribonukleorūgštis). iRNR, panašiai kaip DNR, yra baltymams gaminti naudojamos kodavimo sistemos dalis. Kelis ateinančius dešimtmečius mokslininkai tyrinėjo, kaip iRNR galima panaudoti ligų prevencijai. Tik po kelių dešimtmečių buvo atrastas veiksmingas iRNR pernešimo organizme būdas. Dešimtajame dešimtmetyje išbandytos iRNR vakcinos nuo gripo, o 2013 m. – galimos vakcinos nuo pasiutligės. Tik COVID-19 pandemijos metu, gavus papildomą finansavimą, prasidėjus precedento neturinčiam tarptautiniam bendradarbiavimui ir vėl susitelkus į šią veiklą, pasirodė pirmosios iRNR vakcinos. 

Pagrindas ateičiai

Vakcinacija, kaip ją suprantame šiandien, pažįstama jau kelioms žmonių kartoms ir gerokai sumažina ligų, kurioms vakcinos užkerta kelią, daromą žalą atskiriems asmenims, šeimoms ir bendruomenėms visame pasaulyje. Šiandien turime vakcinų nuo daugelio infekcinių ligų, o ilga vakcinų mokslinių tyrimų ir kūrimo istorija parodė, kad per daugiau kaip 200 metų įgyta patirtis suteikia tvirtą pagrindą būsimiems pasiekimams. 

 

1796 m. – pirmoji vakcina

Gyva susilpninta vakcina, kurios sudėtyje yra karvių raupų šašų išskyrų ir kuri apsaugo žmones nuo raupų – pavojingesnės ligos.

1896 m. – pirmoji inaktyvinta vakcina

Sukuriamos pirmosios inaktyvintos vakcinos, apsaugančios nuo vidurių šiltinės ir choleros. 

1932 m. – pirmoji vakcina su adjuvantais 

Atsiranda vakcina nuo kokliušo. XX a. trečiajame dešimtmetyje atradus adjuvantus, pasirodo pirmoji vakcina, kurios sudėtyje yra aliuminio druskų, sustiprinančių organizmo imuninę reakciją. 

1946 m. – pirmoji vakcina nuo gripo

Vakcina nuo gripo buvo pirmoji inaktyvinta, nuo viruso apsauganti vakcina. Nuo to laiko vakcina nuo gripo gaminama kasmet.

1952 m. – pirmoji vakcina nuo poliomielito

Mokslininkai atranda vakciną nuo poliomielito, nuo kurio, kaip manoma, Europoje mirė daugiau kaip 2 mln. žmonių, o daugybė milijonų visam gyvenimui tapo neįgaliais.

1961 m. – atrandama iRNR

Mokslininkai atranda iRNR – taip atveriamas kelias naujos rūšies vakcinoms.

1963 m. – pirmoji vakcina nuo tymų

Atrandama vakcina nuo tymų – vienos pagrindinių mirties ir negalios priežasčių Europoje.

1972 m. – proveržis virusinių vektorių vakcinų srityje

Mokslininkai sėkmingai įrodo, kad nekenksmingas virusas sėkmingai perduoda nurodymus organizme. 

1980 m. – išnaikinti raupai

Vakcinacija visame pasaulyje padeda išnaikinti raupus – vienintelę galutinai išnaikintą žmogaus ligą. 

1981 m. – pirmoji baltyminė vakcina

Sukuriama pirmoji vakcina, kurioje panaudojamos tam tikros viruso dalys. 

2002 m. – paskelbiama, kad Europoje išnaikintas poliomielitas 

Plataus masto vakcinacija nuo poliomielito pažabojo ligą, nuo kurios mirė milijonai žmonių, o dar daugybė milijonų visam gyvenimui liko neįgalūs. 

2006 m. – ŽPV vakcina 

Sukuriama pirmoji vakcina nuo ŽPV – viruso, kuris gali sukelti šešių rūšių vėžį, įskaitant gimdos kaklelio ir išangės vėžį, ir kuris kasmet siejamas su dešimtimis tūkstančių susirgimo vėžiu atvejų visoje Europoje. 

2019 m. – pirmoji virusinio vektoriaus vakcina

Praėjus daugiau nei 40 metų po to, kai tokios rūšies vakcina buvo pademonstruota pirmą kartą, patvirtinta pirmoji vakcina nuo Ebolos viruso, kurioje panaudotas nekenksmingas virusas nurodymams organizme perduoti. 

2020 m. – pirmoji iRNR vakcina

Praėjus beveik 60 metų po iRNR atradimo ir dešimtmečius trukusių tyrimų, sukuriama pirmoji iRNR vakcina, skirta kovoti su COVID-19 pandemija.