Ko tikėtis artimiausiu metu? Vakcinų kūrimo ateitis
Vakcinų moksliniai tyrimai nuolat tobulėja – pasitelkus naujas technologijas, siekiama sumažinti kelių ligų naštą arba mūsų bendruomenėse jas visiškai išnaikinti.
Nuo 1796 m., kai buvo sukurta pirmoji vakcina, mokslininkai ieško naujų būdų, kaip vakcinų pagalba apsaugoti žmones nuo infekcinių ligų. Nors kai kurių mirtinų ar labai sekinančių ligų dabar galima visiškai išvengti skiepijant, yra tokių, kaip, pavyzdžiui, maliarija, nuo kurių pasaulyje kasmet vis dar miršta tūkstančiai žmonių. Todėl moksliniai tyrimai ir naujų vakcinų kūrimas, kaip ir skiepijimas esamomis vakcinomis, ir toliau išlieka prioritetiniu visuomenės sveikatos uždaviniu.
Dabar mokslininkai naudoja šešias vakcinų kūrimo technologijas (platformas). Vienos perspektyviausių vakcinų kūrimo technologijų – iRNR ir DNR vakcinos. Šios technologijos gali paskatinti proveržį ne vien apsaugai nuo infekcinių ligų skirtų vakcinų srityje, bet ir, pavyzdžiui, kuriant tam tikrų rūšių vėžio prevencijos ar gydymo vakcinas.
iRNR vakcinos
Informacinė RNR (iRNR) technologija kuriama ir tiriama nuo XX a. septintojo dešimtmečio. Atliekant pirmuosius iRNR vakcinų tyrimus buvo ieškoma būdų ją panaudoti Ebolos viruso prevencijai. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, šios pastangos buvo nukreiptos kovai su COVID-19. Pirmoji Europoje patvirtinta iRNR vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta 2020 m.
iRNR technologija taip pat buvo išbandyta klinikiniuose tyrimuose siekiant nustatyti, ar ji veiksmingai apsaugo nuo kitų infekcinių ligų, pavyzdžiui, gripo, RSV ir Zika virusinės ligos.
iRNR technologija tiriama nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio siekiant sukurti vakcinas nuo kai kurių rūšių vėžio, pvz., melanomos ir plaučių vėžio, ir netgi naujus vėžio gydymo būdus. Ši technologija lėmė mokslinių tyrimų proveržius – padėjo užkirsti kelią agresyvių rūšių vėžio atsinaujinimui po operacijos, išmokė organizmą naikinti kai kurių rūšių vėžinius navikus, jiems dar nepradėjus augti.
DNR vakcinos
DNR vakcinos, dar vadinamos plazmidinėmis vakcinomis, mūsų organizme perneša trumpas DNR sekas, kuriose yra nurodymai, kaip gaminti konkretaus viruso ar bakterijos antigenus. Kai vakcina patenka į organizmą, mūsų ląstelės panaudojusios DNR seką pradeda gaminti šiuos antigenus. Taip mūsų imuninė sistema išmoksta atpažinti ligą, o užsikrėtus – kovoti su ja.
Vienas iš galimų šio metodo privalumų – daug stipresnis imuninės sistemos atsakas nei skiepijant kitų tipų vakcinomis. DNR vakcinos taip pat yra stabilesnės ir lengviau gaminamos nei iRNR vakcinos, nes jų nereikia laikyti gerokai žemesnėje nei užšalimo temperatūra, o tai labai palengvintų jų prieinamumą.
DNR vakcinų potencialas pirmą kartą nustatytas XX a. devintajame dešimtmetyje. DNR vakcinos vis dar tiriamos, ES (EEE) šalyse dar nepatvirtinta nė viena žmonėms skirta DNR vakcina. Visame pasaulyje atliekami klinikiniai tyrimai siekiant ištirti jų saugumą ir veiksmingumą kovojant su keliomis infekcinėmis ligomis. DNR vakcinos pirmą kartą gyvūnams skirtos 1993 m., o kai kurias DNR vakcinas leista naudoti gyvūnams Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ES (EEE). 2021 m. Indija patvirtino pirmąją žmonėms skirtą DNR vakciną nuo COVID-19. Neskaitant kitų ypatumų, DNR vakcinos gali atverti daug įvairių, šiuo metu dar neegzistuojančių galimybių, įskaitant ir vakcinos nuo ŽIV sukūrimą.
Kaip ir visų Europoje naudojamų vakcinų ir kitų vaistų atveju, DNR vakcinos galės būti patvirtintos vartoti žmonėms tik įrodžius, kad jos saugios ir veiksmingos.
Nauji vakcinavimo būdai
Nors vakcinos yra saugios, veiksmingos ir ekonomiškos, baimę, ypač vaikams, gali kelti adatos. Ieškant naujoviškų vakcinavimo būdų, šiuo metu vykdoma daug tyrimų. Keletas galimų alternatyvų: