Skiepijimo nauda

Vakcinos išgelbėjo milijonus gyvybių Europoje ir visame pasaulyje. Europoje plataus masto skiepijimo programos padėjo likviduoti raupus ir poliomielitą, o ligomis, kurios anksčiau buvo paplitusios, dabar sergama retai. 

Skiepydamiesi žmonės apsisaugo nuo sunkių ligų, o kartais ir nuo mirties susirgus ligomis, kurių galima išvengti skiepijant. Skiepijimasis taip pat apsaugo nuo šių ligų plitimo tarp šeimos narių, draugų, kolegų, bendraklasių ir platesnėje bendruomenėje. 

Skiepijimas laikomas viena iš ekonomiškai efektyviausių intervencinių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, nes taip išvengiama išlaidų, susijusių su sergančių žmonių gydymu ir priežiūra.

Tam tikros visuomenės grupės žmonėms pasiskiepijus nuo infekcinės ligos, tikimybė, kad žmonės užsikrės ja nuo kitų žmonių, gerokai sumažėja. Tai apsaugo visuomenę nuo ligos protrūkių, o kai imunitetą tai ligai įgyja pakankamai žmonių, gali susiformuoti vadinamasis bendruomeninis arba bandos imunitetas. Tai padeda apsaugoti ne tik paskiepytus žmones, bet netiesiogiai ir tuos asmenis, kurie yra pažeidžiamesni ligos atveju. Kai bendruomenėse pradeda plisti ligos, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, vėžiu sergantiems pacientams ir žmonėms, kurių negalima skiepyti dėl medicininių priežasčių, kyla pavojus, todėl skiepydamiesi galime padėti apsaugoti ir juos. 

Ar lengva užsikrėsti skirtingomis ligomis?

Kai kurių infekcinių ligų atveju žmonės negali pasikliauti bendruomeniniu imunitetu. Stabligė yra vienas iš tokių pavyzdžių, nes ja galima užsikrėsti dėl paprasto sužeidimo, pvz., įsipjovus, persibrėžus odą arba įkandus šuniui ar katei. Skiepai yra vienintelis būdas tiesiogiai apsisaugoti nuo stabligės.

Priešingai nei vaistai, skiriami gydant ligą, paprastai vakcinomis skiepijami sveiki žmonės, kad jie nesusirgtų. Nors ilgalaikė skiepijimosi nauda nėra visiškai akivaizdi, jei žmonės nebesiskiepys, daugelis ligų, kurios dėl skiepų šiuo metu yra labai retos, gali sugrįžti.