Klausimai ir atsakymai

Visos Europoje naudojamos vakcinos turi atitikti griežtus saugumo standartus. Turi būti įrodyta, kad jų nauda yra didesnė už bet kokią jų keliamą riziką.  

Tačiau gydytojai kai kuriems žmonėms dėl jų sveikatos būklės gali patarti nesiskiepyti.  

Taip gali būti dėl to, kad, sergant tam tikromis ligomis (pvz., leukemija ar daugine mieloma), sutrinka jų imuninės sistemos veikla arba dėl vartojamų kitų vaistų (pvz., vaistų, vartojamų prieš organo persodinimą arba vėžiui gydyti skirtų vaistų).  

Žmonių, kurių sutrikusi imuninės sistemos veikla, organizmas gali skirtingai reaguoti į skiepijimą. Be to, žmonės gali būti neskiepijami tam tikromis vakcinomis, nes yra alergiški vienai ar kelioms jų sudedamosioms dalims. Pavyzdžiui, tam tikrų rūšių vakcinose gali būti kitų gamybos procese naudojamų medžiagų, kaip antai ovalbumino (kiaušiniuose randamo baltymo) ar neomicino (antibiotiko), pėdsakų. 

Spręsti dėl skiepijimosi arba nesiskiepijimo dėl medicininių priežasčių visada reikėtų atsižvelgiant į gydytojo nurodymus.  

Nors persirgę daugeliu ligų išgiję žmonės įgyja tam tikrą imunitetą, taip nėra visų ligų atveju. Be to, susirgus gresia didesnė ligų komplikacijų rizika ir pavojus užkrėsti kitus. Skiepai yra saugiausias būdas užtikrinti ilgalaikę apsaugą nuo ligos. 

Skiepai kelia daug mažesnį pavojų nei pati liga. Be to, susirgę jūs taip pat rizikuosite užkrėsti savo artimuosius ir bendruomenę.  

Nors joks vaistas ar vakcina nėra veiksmingi 100 proc., pasiskiepiję mes galime geriausiai apsisaugoti nuo ligų, kurių padeda išvengti skiepai. 

Kalbant apie tokias ligas kaip, pvz., gripas ar COVID-19, vienu metu gali vyrauti daug įvairių padermių ar mutacijų. Tokiais atvejais vakcinos paprastai atnaujinamos, kad padėtų apsaugoti nuo tą sezoną labiausiai paplitusių gripo arba COVID-19 atmainų virusų. Vadinasi, mes vis tiek galime susirgti, jei užsikrėsime tos padermės virusu, kurio neveikia vakcina. 

Paskiepytiems, bet susirgusiems žmonėms paprastai pasireiškia lengvesni simptomai ir yra daug mažesnė tikimybė, kad išsivystys sunki ligos forma ar pasireikš komplikacijos. 

Nė viena vakcina nekeičia žmogaus DNR ir su ja nesąveikauja.  

DNR yra mūsų ląstelių branduolyje ir yra itin gerai apsaugota. Kai kurių COVID-19 vakcinų sudėtyje esanti iRNR (informacinė RNR) išmoko organizmą kovoti su COVID-19 sukeliančiu virusu, tačiau ji niekaip nesąveikauja su jūsų DNR, nes iRNR nepatenka į branduolį. 

Ši iRNR pasilieka išorinėje ląstelių srityje ir yra naudojama tik nedidelės viruso dalies gamybai, kad jūsų organizmas išmoktų apsisaugoti. Po to iRNR labai greitai suskaidoma.  

iRNR vakcinos tiriamos jau dešimtmečius ir nėra jokių įrodymų, kad jos pakeistų mūsų DNR.   

Vakcinos Europoje naudojamos daugiau nei šimtmetį ir nustatyta, kad jos kelia daug mažesnę riziką nei ligos, nuo kurių jos apsaugo. 

Visos ES ir (arba) EEE naudojamos vakcinos tvirtinamos taikant griežtą procesą. Šias vakcinas pradėjus naudoti, gydytojai, reguliavimo institucijos ir kitos sveikatos priežiūros institucijos nuolat vertina pranešimus apie įtariamą vakcinų šalutinį poveikį, kaip tai daroma visų vaistų atveju. Šis saugumo stebėjimo procesas vadinamas farmakologiniu budrumu. 

Kai kurios vakcinos iš karto po jų sušvirkštimo gali sukelti nestiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, nemalonius pojūčius injekcijos vietoje ar galvos skausmą, tačiau nėra įrodymų, kad šiandien naudojamos vakcinos gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.   

Išsamesnės informacijos šia tema ieškokite mūsų puslapiuose apie vakcinos patvirtinimą, saugumą ir šalutinį poveikį.

Dėl skiepų Europoje kai kuriomis ligomis susergama labai retai. Be to, Europoje poliomielitas išnaikintas, tačiau šia liga vis dar sergama kai kuriose pasaulio vietose.  

Jei Europoje nuo poliomielito bus skiepijama mažiau žmonių, yra tikimybė, kad ši liga iš šių vietovių vėl paplis Europoje ir kitose vietose, kur jis buvo išnaikintas. 

Todėl skiepai yra labai svarbūs, kad nesugrįžtų ligos, kuriomis Europoje sergama labai retai arba jos yra visiškai išnykusios. 

Vakcinos nesukelia autizmo. Viso pasaulio tyrėjai ieškojo sąsajų atlikdami šimtus tyrimų. Nenustatyta jokių sąsajų įrodymų.  

1998 m. atliekant tyrimą, kuriame buvo siūloma nustatyti sąsają tarp vakcinų ir autizmo, buvo naudojami suklastoti duomenys. Jis buvo mokslininkų ir gydytojų plačiai diskredituotas. Tyrimą publikavęs mokslinis leidinys jį atšaukė. Pagrindinis autorius buvo pašalintas iš Jungtinės Karalystės gydytojų registro ir jam nebeleidžiama užsiimti gydytojo veikla.  

Sąsajos tarp skiepijimo ir autizmo įrodymų nėra. Tai patvirtina ir šimtai vėliau atliktų tyrimų. Viso pasaulio mokslininkai ieškojo sąsajų, bet jų rasti nepavyko.  

Visoms Europoje naudoti patvirtintoms vakcinoms taikomas ilgas patvirtinimo procesas, kad būtų galima įrodyti jų saugumą. Patvirtinus vakcinas nuolat stebimas jų sukeliamas šalutinis poveikis.  

Vakcinų sudėtyje nėra pavojingų cheminių medžiagų. Visos vakcinos turi atitikti griežtus saugumo standartus, kad jas būtų leista naudoti Europoje.  

Kai kurių vakcinų sudėtyje yra medžiagų, kurios gali atrodyti kaip keliančios susirūpinimą, pvz., aliuminio druskų ir formaldehido likučių. Mažas ir saugus šių medžiagų kiekis visada dedamas, kad vakcina tinkamai veiktų. 

Pavyzdžiui, formaldehido kiekis kai kurių vakcinų sudėtyje yra mažesnis už natūraliai gaminamą žmogaus organizme, būtiną, kad mūsų organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti.  

Aliuminio druskos kai kuriose vakcinose saugiai naudojamos nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Nedidelis kiekis aliuminio druskų gali būti maisto produktuose ir geriamajame vandenyje. Kai kuriose vakcinose jų vaidmuo labai svarbus, kad vakcina galėtų apsaugoti žmogų nuo ligos.  

Visų vakcinos sudedamųjų dalių kiekis yra atidžiai kontroliuojamas, kad jis būtų saugus. Reguliavimo institucijos tikrina, ar vakcinų nauda yra didesnė už bet kokių galimų reakcijų į jų sudedamąsias dalis keliamą riziką. 

Skiepijimas padeda žmones apsaugoti nuo ligų. Kadangi paskiepytiems žmonėms kyla daug mažesnė rizika susirgti, mažiau tikėtina ir tai, kad jie platins ligą. Jei paskiepyta daug bendruomenės žmonių, jų imunitetas nuo ligos apsaugo net ir nedidelę grupę žmonių, kurių negalima skiepyti. Tai vadinama „kolektyviniu imunitetu“, kuris dar vadinamas „bendruomenės imunitetu“. 

Jei kliausitės tuo, kad yra pasiskiepiję kiti bendruomenės nariai, jums kyla didesnė rizika susirgti, o daugelio ligų atveju tai apskritai neveikia. Jei mūsų aplinkoje esančioms ligoms plisti nebūtinas žmogus arba jei yra daug jų skirtingų padermių, jomis nepaskiepyti žmonės galės užsikrėsti nepriklausomai nuo to, kiek jų aplinkoje yra pasiskiepijusių žmonių. 

Kolektyvinis imunitetas nepakeičia skiepų. Nesiskiepydami žmonės kelia didesnę riziką sau ir didėja ligos plitimo jų bendruomenėje tikimybė.

Vakcinos padeda žmones apsaugoti nuo ligų. Vakcinos išmoko organizmą apsisaugoti nuo ligos sukeliamos infekcijos.  

Daugelio vakcinų sudėtyje yra tik viruso ar bakterijos dalelių imuninei sistemai mokyti, o kitų vakcinų sudėtyje – nukenksminta jų versija. Šios vakcinos negali jūsų susargdinti. 

Tačiau vadinamosiose gyvose susilpnintose vakcinose yra susilpninto ligą sukeliančio viruso ar mikroorganizmo. Retais atvejais jie gali sukelti nesunkų susirgimą žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligos ar taikomo gydymo. Jei jūsų imuninė sistema nusilpusi, su gydytoju aptarkite skiepijimo pranašumus ir trūkumus.