Pasiutligė
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė yra virusinė infekcija, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Skubi vakcinacija ir profilaktinė priežiūra iš karto po sąlyčio su galimu užkrato nešiotoju gali padėti išvengti simptomų atsiradimo. Pasireiškus šio infekcinės ligos simptomams, jos išgydyti nebeįmanoma ir pacientas miršta.
Kasmet visame pasaulyje nuo pasiutligės viruso miršta dešimtys tūkstančių žmonių.
Trumpai
- Pasiutligė – tai infekcija, kuria žmonės gali užsikrėsti nuo infekuotų gyvūnų, paprastai per įkandimą arba įdrėskimą. Beveik visais atvejais, kai užsikrėtusiam žmogui pasireiškia šios ligos simptomai, jis miršta.
- Europoje pasiutligės atvejai reti. 2023 m. ES ir EEE šalyse užregistruotas vienas žmogaus užsikrėtimo pasiutlige atvejis – pirmas nuo 2019 m., kai buvo užregistruoti 5 šios ligos atvejai (trimis iš tų atvejų žmonės užsikrėtė keliaudami ne Europoje). Visame pasaulyje 99 proc. žmonių užsikrėtimo pasiutlige atvejų yra susiję su šunimis.
- Pasiutligės galima išvengti skiepijantis.
Kokie yra pasiutligės simptomai?
Ligos simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams nuo sąlyčio su užkrato nešiotoju. Pasireiškus pirmiems simptomams, liga progresuoja keliais etapais:
- odos dilgčiojimas ir (arba) tirpulys aplink įkandimo ar įdrėskimo, per kurį infekcija pateko į žmogaus organizmą, vietą,
- raumenų skausmas,
- pykinimas ir vėmimas,
- hidrofobija (baimė, juntama matant arba liečiant skysčius) ir aerofobija (baimė, juntama judant orui, kaip antai pravėrus langus ar duris) prasidėjus aktyviai infekcijos stadijai.
Po pirminių simptomų atsiradimo pasiutligė progresuoja ir pereina į encefalitinę arba paralitinę formą, kurios simptomai yra daug sunkesni ir kurios baigtis visais atvejais yra paciento mirtis. Šioje stadijoje pasireiškia šie simptomai:
encefalitinė forma:
- stiprus susijaudinimas arba agresija,
- neramumas,
- traukuliai,
- haliucinacijos,
- delyras,
- padažnėjęs širdies plakimas,
- nevalingas raumenų trūkčiojimas,
- veido paralyžius,
- gausus seilėtekis;
paralitinė forma:
- silpnumas, kuris nuo įkandimo vietos plinta per visą kūną,
- dilgčiojimas ir kiti pojūčiai,
- paralyžius,
- koma.
Kaip pasiutligė plinta?
Pasiutlige žmonės gali užsikrėsti per infekuoto gyvūno seiles, pvz., įkandus ar įdrėskus, arba gyvūnui laižant aplink akis, burną ar atviras žaizdas. Beveik visais atvejais žmonės visame pasaulyje užsikrečia pasiutlige nuo infekuotų šunų, bet užregistruota ir užsikrėtimo nuo šikšnosparnių atvejų.
Kam kyla pavojus užsikrėsti pasiutlige?
ES ir EEE šalyse sąlytis su pasiutlige užsikrėtusiu gyvūnu yra mažai tikėtinas. Tačiau žmonėms, kurie keliauja už ES ir EEE ribų arba dirbdami turi tiesioginį sąlytį su žinduoliais, kurie gali būti užkrato nešiotojai, kyla didesnė rizika.
Kaip apsisaugoti nuo pasiutligės?
Nuo pasiutligės gali apsaugoti skiepai. Vakcina nuo pasiutligės taip pat galima paskiepyti po sąlyčio su užkrato nešiotoju, bet iki pasireiškiant pirmiems simptomams, taip sumažinant tikimybę susirgti. Esant galimybei taip pat galima apsvarstyti galimybę suleisti imunoglobulinų, ypač tiems žmonėms, kurie nebuvo paskiepyti iki sąlyčio su užkrato nešiotoju.
Keliaujant į vietoves, kuriose kyla didelis pavojus užsikrėsti pasiutlige, skiepais reikėtų pasirūpinti prieš kelionę.
Įkandimo vietą būtina kruopščiai plauti muilu 15 minučių, o tada – dezinfekuoti.
Kaip gydoma pasiutligė?
Pasireiškus pasiutligės simptomams, jos išgydyti nebeįmanoma. Tačiau po sąlyčio su pasiutligės užkrato nešiotoju pacientą galima paskiepyti, kad organizmas „išmoktų“ kovoti su infekcija, kol ji nepasiekė galvos smegenų. Nuo pasiutligės anksčiau neskiepytiems žmonėms reikia daugiau vakcinos dozių.
Be to, žmonėms, kurie nebuvo paskiepyti iki sąlyčio su užkrato nešiotoju, galima suleisti antikūnų (vadinamųjų žmogaus imunoglobulinų nuo pasiutligės), kurie padeda kovoti su infekcija.