Vėjaraupiai
Kas yra vėjaraupiai?
Vėjaraupiai yra labai dažna virusinė infekcija. Paprastai jos simptomai būna lengvi – dažniausiai ant odos iškyla niežtinčios, į bėrimą panašios pūslelės. Dauguma neskiepytų vaikų ja suserga iki 10 metų. Pasveikus nuo vėjaraupių, virusas organizme lieka neaktyvus (besimptomis) ir vėliau gali dažnai sukelti juostinę pūslelinę.
Kai kurios ES (EEE) šalys skiepus nuo vėjaraupių yra įtraukusios į nacionalinius skiepijimo kalendorius.
Trumpai. Vėjaraupiai Europoje
- Tai viruso sukeliama odos liga.
- Vėjaraupiai plinta oru arba per užterštus paviršius.
- Manoma, kad kasmet šia liga suserga milijonai vaikų.
- 90 proc. vėjaraupių atvejų Europoje nustatoma vaikams / paaugliams iki 15 metų .
- Vėjaraupių galima išvengti skiepijantis.
Kokie yra vėjaraupių simptomai?
Vėjaraupių infekcijos simptomai yra labai akivaizdūs dėl sukelto bėrimo. Visi odos simptomai gali pasireikšti vienu metu. Delnai ir padai paprastai lieka neišberti. Užsikrėtusiems žmonėms pasireiškia įvairūs simptomai:
- karščiavimas,
- nuovargis,
- galvos skausmas,
- skrandžio skausmas,
- odos bėrimas,
- odos iškilimai, pripildyti skysčio,
- šašai, atsirandantys plyšus pūslelėms,
- dėmėta oda,
- šašuoti odos plotai,
- odos randai.
Kokias komplikacijas sukelia vėjaraupiai?
Vėjaraupiais dažniausiai suserga vaikai. Nuo šios ligos pasveikstama savaime. Tačiau suaugusiesiems, ypač nėščiosioms ir žmonėms, turintiems nusilpusią imuninę sistemą, liga gali pasireikšti sunkesniais simptomais bei komplikacijomis. Komplikacijos būna labai retos, bet dėl jų gali kilti:
- bakterinė odos ar kraujo infekcija,
- pneumonija (plaučių infekcija ir uždegimas),
- kraujo krešėjimo sutrikimų,
- kepenų veiklos sutrikimų,
- encefalitas (smegenų pabrinkimas ir uždegimas),
- cerebelitas (uždegiminis sindromas, sukeliantis smegenų funkcijos sutrikimą).
Kaip vėjaraupiai plinta?
Vėjaraupius sukeliantis virusas labai užkrečiamas – po kontakto su sergančiuoju užsikrečia 96 proc. neskiepytų ar šia liga nesirgusių žmonių. Vėjaraupiai plinta per fizinį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, kvėpuojant tuo pačiu oru arba liečiant paviršius, kuriuos lietė užsikrėtęs asmuo.
Kam kyla pavojus užsikrėsti vėjaraupiais?
Vėjaraupiais gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmogus, nors dažniausiai šia liga suserga neskiepyti vaikai iki 10 metų.
Vėjaraupiai kelia didesnę riziką nėščiosioms, nes joms dažniau pasitaiko sunkios šios infekcijos formos ir komplikacijos. Taip pat gali padidėti persileidimo rizika arba infekcija gali būti perduota dar negimusiam vaikui. Tai vadinama įgimta vėjaraupių infekcija. Įgimta vėjaraupių infekcija pasitaiko retai, tačiau gali sukelti sunkius, visą gyvenimą trunkančius fizinius ir mokymosi sutrikimus.
Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?
Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių – skiepai. Kai kuriose ES (EEE) šalyse skiepai nuo vėjaraupių įtraukti į vaikų skiepijimo kalendorių.
Užsikrėtimo šiuo virusu riziką galima sumažinti vengiant kontakto su žmonėmis, sergančiais vėjaraupiais ar juostine pūsleline (ją sukelia tas pats virusas). Vėjaraupiais sergantys žmonės užkratą gali platinti dar prieš tai, kai atsiranda bėrimas, todėl tam tikrais atvejais sudėtinga išvengti kontakto su sergančiaisiais.
Kaip gydoma nuo vėjaraupių?
Kadangi nuo vėjaraupių paprastai pasveikstama savaime, specifinio gydymo nereikia. Siekiant sumažinti nemalonius pojūčius, galima vartoti nereceptinius vaistus karščiavimui mažinti arba naudoti tepalus, padedančius sumažinti išbertos odos niežulį. Nereikėtų draskyti pažeistos odos, kad neliktų randų.
Vėjaraupiais sergantiems jaunesniems nei 18 metų vaikams (paaugliams) negalima duoti aspirino, nes tai gali sukelti pavojingą būklę – Reye sindromą.