Kaip veikia vakcinos
Vakcinos išmoko imuninę sistemą apsiginti nuo ligos sukėlėjo, jei jis kada nors patektų į žmogaus organizmą. Taip labai sumažinamas pavojus sunkiai susirgti arba užkrėsti kitus. Vakcinos gali apsaugoti nuo vienos ar kelių ligų. Kai kuriais atvejais, siekiant apsaugoti žmogų nuo kelių ligų, gali būti skiepijama keliomis vakcinomis.
Vakcinos gali apsaugoti arba nuo vienos, arba nuo kelių ligų. Kai kuriais atvejais, siekiant apsaugoti žmogų nuo kelių ligų, gali būti skiepijama keliomis vakcinomis.
Daugumos vakcinų sudėtyje yra susilpnintų arba inaktyvintų (nukenksmintų) virusų ar bakterijų arba jų dalelių, vadinamų antigenais.
Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Taip suaktyvinamos imuninės sistemos ląstelės, kad jos pradėtų gaminti antikūnus ir „įsimintų“ tą virusą arba bakteriją.
Vėliau, virusui ar bakterijai patekus į žmogaus organizmą, jo imuninė sistema juos prisimins ir pradės greitai gaminti tinkamus antikūnus bei suaktyvins reikiamas imunines ląsteles, kad jos sunaikintų tą virusą ar bakteriją. Tai apsaugos žmogų nuo ligos.
Žmonės, kurie įgyja imunitetą persirgdami atitinkama liga, gali užkrėsti ja kitus, be to, nepasiskiepijusiems žmonėms kyla sunkių ligos komplikacijų pavojus.
Apsauga
Skirtingomis vakcinomis užtikrinamas nevienodas apsaugos lygis. Apsaugos trukmė skiriasi priklausomai nuo ligos. Kai kurios vakcinos tik trumpai apsaugo žmogų nuo ligos, todėl gali tekti pasiskiepyti stiprinamosiomis dozėmis, o skiepijant kitomis vakcinomis, imunitetas susiformuoja visam gyvenimui.
Skiepijant apsaugomas ne tik atitinkama vakcina paskiepytas žmogus. Skiepijimas taip pat netiesiogiai apsaugo neskiepytus bendruomenės narius, sumažindamas infekcijos ekspozicijos pavojų. Tai vadinama kolektyviniu imunitetu (arba bandos imunitetu).
Sudedamosios dalys
Kad vakcina išliktų stabili ir veiksminga, be vieno ar kelių antigenų, joje taip pat gali būti kitų sudedamųjų dalių. Reguliavimo institucijos pasirūpina, kad visos tos sudedamosios dalys būtų saugios.
Tokios sudedamosios dalys – tai:
- stabilizatoriai, kurie naudojami vakcinų sudedamųjų dalių stabilumui išlaikyti;
- adjuvantai, kurie pagerina imuninį atsaką į vakciną, nes ilgainiui jį sustiprina, pagreitina ir padaro tvaresnį (pvz., aliuminis);
- pagalbinės medžiagos – neveiklios medžiagos, kaip antai vanduo arba natrio chloridas (druska), taip pat konservantai ar stabilizatoriai, dėl kurių poveikio laikoma vakcina nepakinta ir dėl to išlieka veiksminga.
Kai kuriose vakcinose taip pat gali būti kitų gamybos procese naudojamų medžiagų, kaip antai ovalbumino (kiaušiniuose randamo baltymo) ar neomicino (antibiotiko), pėdsakų. Jeigu šios medžiagos gali sukelti reakciją jautriems arba alergiškiems žmonėms, sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams pateikiama informacija apie tai, kad vakcinoje yra tų medžiagų.
Vakcinų rūšys
Patvirtintos vakcinos yra veiksmingos siekiant išvengti ligos ir rimtų jos simptomų bei sumažinti ligos plitimo mastą.
Sužinokite, kaip Europos valdžios institucijos užtikrina, kad vakcinos būtų saugios ir veiksmingos, prieš leidžiant jomis skiepyti.
Kaip vakcinos apsaugo mus ir stabdo ligos plitimą? Sužinokite apie jų naudą kiekvienam žmogui ir bendruomenei.
European Medicines Agency - Safety of COVID-19 vaccines