1. Pradžia
  2. Apie vakcinas
  3. Kaip veikia vakcinos

Kaip veikia vakcinos

Vakcinos išmoko imuninę sistemą apsiginti nuo ligos sukėlėjo, jei jis kada nors patektų į žmogaus organizmą. Taip labai sumažinamas pavojus sunkiai susirgti arba užkrėsti kitus. Vakcinos gali apsaugoti nuo vienos ar kelių ligų. Kai kuriais atvejais, siekiant apsaugoti žmogų nuo kelių ligų, gali būti skiepijama keliomis vakcinomis.

Vakcinos gali apsaugoti arba nuo vienos, arba nuo kelių ligų. Kai kuriais atvejais, siekiant apsaugoti žmogų nuo kelių ligų, gali būti skiepijama keliomis vakcinomis.

Daugumos vakcinų sudėtyje yra susilpnintų arba inaktyvintų (nukenksmintų) virusų ar bakterijų arba jų dalelių, vadinamų antigenais.

Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Taip suaktyvinamos imuninės sistemos ląstelės, kad jos pradėtų gaminti antikūnus ir „įsimintų“ tą virusą arba bakteriją. 

Vėliau, virusui ar bakterijai patekus į žmogaus organizmą, jo imuninė sistema juos prisimins ir pradės greitai gaminti tinkamus antikūnus bei suaktyvins reikiamas imunines ląsteles, kad jos sunaikintų tą virusą ar bakteriją. Tai apsaugos žmogų nuo ligos.

Žmonės, kurie įgyja imunitetą persirgdami atitinkama liga, gali užkrėsti ja kitus, be to, nepasiskiepijusiems žmonėms kyla sunkių ligos komplikacijų pavojus.

How vaccines work
1. Antigenas 2. Antikūnai 3. Imuninis atsakas

Apsauga

Skirtingomis vakcinomis užtikrinamas nevienodas apsaugos lygis. Apsaugos trukmė skiriasi priklausomai nuo ligos. Kai kurios vakcinos tik trumpai apsaugo žmogų nuo ligos, todėl gali tekti pasiskiepyti stiprinamosiomis dozėmis, o skiepijant kitomis vakcinomis, imunitetas susiformuoja visam gyvenimui.

Skiepijant apsaugomas ne tik atitinkama vakcina paskiepytas žmogus. Skiepijimas taip pat netiesiogiai apsaugo neskiepytus bendruomenės narius, sumažindamas infekcijos ekspozicijos pavojų. Tai vadinama kolektyviniu imunitetu (arba bandos imunitetu).

Sudedamosios dalys

Kad vakcina išliktų stabili ir veiksminga, be vieno ar kelių antigenų, joje taip pat gali būti kitų sudedamųjų dalių. Reguliavimo institucijos pasirūpina, kad visos tos sudedamosios dalys būtų saugios.

Tokios sudedamosios dalys – tai:

  • stabilizatoriai, kurie naudojami vakcinų sudedamųjų dalių stabilumui išlaikyti;
  • adjuvantai, kurie pagerina imuninį atsaką į vakciną, nes ilgainiui jį sustiprina, pagreitina ir padaro tvaresnį (pvz., aliuminis);
  • pagalbinės medžiagos  – neveiklios medžiagos, kaip antai vanduo arba natrio chloridas (druska), taip pat konservantai ar stabilizatoriai, dėl kurių poveikio laikoma vakcina nepakinta ir dėl to išlieka veiksminga.

Kai kuriose vakcinose taip pat gali būti kitų gamybos procese naudojamų medžiagų, kaip antai ovalbumino (kiaušiniuose randamo baltymo) ar neomicino (antibiotiko), pėdsakų. Jeigu šios medžiagos gali sukelti reakciją jautriems arba alergiškiems žmonėms, sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams pateikiama informacija apie tai, kad vakcinoje yra tų medžiagų.

Vakcinų rūšys

iRNR vakcinų sudėtyje yra molekulės, vadinamos informacine ribonukleorūgštimi (iRNR), kuri nurodo mūsų ląstelėms, kaip kovoti su liga.

Kai vakcinos sudėtyje esanti iRNR patenka į mūsų organizmo ląsteles, ji nurodo gaminti nekenksmingą baltymą, atitinkantį dalį viruso, nuo kurio vakcina turi apsaugoti. 

Kadangi iRNR vakcinos nurodo pagaminti mažą viruso dalelę, jos negali sukelti ligos. 

Kai mūsų ląstelės pradeda gaminti baltymą, imuninė sistema jį atpažįsta kaip svetimkūnį, suaktyvina imunines ląsteles ir ima gaminti antikūnus. Per šį procesą mūsų imuninė sistema išmoksta kovoti su virusais, kurių sudėtyje yra šio baltymo, todėl, į organizmą patekus tikram virusui, organizmas geba lengviau įveikti infekciją.

Virusinių vektorių vakcinų sudėtyje yra nekenksmingo viruso, kuris mūsų ląstelėms perduoda nedidelę ligą sukeliančio viruso genetinio kodo dalį. Nors šis kodas negali sukelti ligos, jis gali sukelti imuninį atsaką, išmokydamas mūsų sistemą įveikti ligą.

Virusinių vektorių vakcinos gali sukelti stiprų imuninį atsaką, todėl jos gali užtikrinti patikimą apsaugą nuo infekcijos ar sunkios formos ligos. 

Inaktyvintų vakcinų sudėtyje yra virusų, kurie buvo laboratorijoje inaktyvinti (nukenksminti) veikiant karščiu arba cheminėmis medžiagomis.

Inaktyvinti virusai negali daugintis arba sukelti ligos, tačiau gali sukelti organizmo imuninį atsaką. Inaktyvinta vakcina paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta inaktyvintus virusus kaip svetimkūnius. Tai išmoko organizmą gaminti virusus naikinančius antikūnus.

Gyvų susilpnintų vakcinų sudėtyje yra gyvų virusų ar bakterijų, kurie buvo susilpninti pakeičiant jų DNR arba į vakcinos sudėtį įtraukiant pasirinktus silpniausius virusus ar bakterijas.

Gyvų susilpnintų vakcinų sudėtyje esantys susilpninti virusai ir bakterijos negali sukelti ligos, tačiau sukelia organizmo imuninį atsaką. Gyva susilpninta vakcina paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta susilpnintas bakterijas ar virusus kaip svetimkūnius. Tai išmoko organizmą gaminti bakterijas ar virusus naikinančius antikūnus. 

Gyvos susilpnintos vakcinos užtikrina stiprų imuninį atsaką, kuris gali trukti ilgą laiką, todėl gali pakakti mažiau skiepų dozių, nei kitų tipų vakcinų atveju.

Žinomos gyvos susilpnintos vakcinos – tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina ir vėjaraupių vakcina.

Gyva susilpninta vakcina buvo pati pirmoji sukurta vakcina. Tai buvo 1798 m. sukurta vakcina nuo raupų. Gyvos susilpnintos vakcinos technologija ir toliau naudojama šiuolaikinėse vakcinose, pavyzdžiui, vakcinose nuo tymų, vėjaraupių ir geltonosios karštligės. 

Toksoidinių vakcinų sudėtyje yra inaktyvintų, todėl nebetoksiškų toksinų.

Toksinai – tai bakterijų gaminamos cheminės medžiagos, galinčios sukelti tokias ligas kaip, pavyzdžiui, stabligė ir difterija. 

Toksoidai gaminami laboratorijoje inaktyvinant ligas sukeliančius toksinus, veikiamus cheminėmis medžiagomis arba karščiu.

Toksoidinių vakcinų sudėtyje esantys inaktyvinti toksinai negali sukelti ligos, tačiau gali organizme sukelti imuninį atsaką. Toksoidine vakcina paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta inaktyvintus toksinus ir mokosi juos neutralizuoti. Taip organizmas išmoksta inaktyvinti toksinus ir išvengti ligos ateityje.

Toksoidinės vakcinos išmoko organizmą kovoti su bakterijų gaminamais toksinais, o ne naikinti pačias bakterijas.

Toksoidinių vakcinų sudėtyje dažnai būna adjuvantų, kad atsakas būtų stipresnis.

Žinomos toksoidinės vakcinos – vakcinos nuo stabligės ir difterijos.

Vakcinų patvirtinimas ES

Sužinokite, kaip Europos valdžios institucijos užtikrina, kad vakcinos būtų saugios ir veiksmingos, prieš leidžiant jomis skiepyti.

Skiepijimo nauda

Kaip vakcinos apsaugo mus ir stabdo ligos plitimą? Sužinokite apie jų naudą kiekvienam žmogui ir bendruomenei.